„Čiurlionio kūryba man tikrai artima, artima ir jo asmenybė“, – prisipažįsta roko muzikantas, Vilniaus universitete dėstantis filosofas Jonas Čiurlionis (37 m.). Jis su genialiuoju kompozitoriumi ir dailininku Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu (1875-1911) yra susietas stipriais giminystės ryšiais – yra M. K. Čiurlionio brolio Jono anūkas. Įdomus sutapimas, kad abiejų Čiurlionių gimimo datas skiria lygiai šimtas metų – abu gimę rugsėjo 22-ąją, tik vienas 1875-aisiais, o kitas šį pasaulį išvydo tik po šimto metų.
– Atrodo, buvote pasmerktas tapti muzikantu, nes jūsų giminaitis – genialusis M.K.Čiurlionis, o senelis Jonas Čiurlionis yra vargonininkas, muzikos pedagogas.
– Matyt, jei tapau, tai tikrai buvau pasmerktas tapti muzikantu. (Juokiasi.)
– Tačiau jūsų pirmtakai buvo klasikinės muzikos atstovai, kitaip negu jūs. Ar progresyvusis rokas (vietomis net metalas) nėra per daug agresyvi muzika? Ką šiuo muzikiniu stiliumi jums norisi išreikšti ir perduoti publikai?
– Progresyvusis rokas nėra agresyvi muzika. Daugelis progresyviojo roko muzikantų savo tekstuose remiasi filosofija, intelektualia literatūra (Dante (Dante Alighieri), Hermanu Hese (Hermann Hesse), Francu Kafka (Franz Kafka). Tad progresyvusis rokas yra viena iš intelektualiausių šiuolaikinės muzikos krypčių. Rokas, skirtingai nuo popso, visada yra tam tikra socialinės kritikos, socialinio protesto forma. Progresyvusis rokas verčia mąstyti, neapsiriboja tik natūralių instinktų eskalavimu – jis nėra hedonistiškai orientuota muzika.
– Daugiau dėmesio su grupe „The Skys“ sulaukiate užsienyje, esate kviečiami koncertuoti ir transliuojami per radijo stotis. Gaila, Lietuvoje apie jus girdima mažiau. Ar svarstėte kodėl? Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje roko muzika yra užribyje?
– Kiek mums tenka važinėti po pasaulį, apie Lietuvos roką ar muziką niekas nieko nežino (nemažai yra tokių, kurie net ir Lietuvos nežino). Daugelis Lietuvos muzikantų yra save izoliavę nuo pasaulio muzikos konteksto, daugelis jų yra nekonkurencingi pasaulinėje muzikos rinkoje. Tad muzikos prasme Lietuva labai atsilikusi. Kodėl mes sulaukiame mažiau dėmesio Tėvynėje, nemąstau, matyt, kaltas lietuviškas muzikinis supratimas, gal nacionalinis charakteris, o gal šiaip keletas žmonių, užvaldžiusių lietuvišką muzikos rinką, – nežinau. Šiaip ar taip, nelabai turiu laiko apie tai mąstyti, nes ir taip daug darbo muzikos srityje. Šiuo metu ir visą vasarą koncertuojame keliaudami po Kanadą ir JAV.
– Esate ne tik roko muzikantas, bet ir filosofas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Kaip suderinate šiuos du dalykus – ar nekyla konfrontacija?
– Konfrontacija nekyla. Visada maniau, kad muziką ir filosofiją galima suderinti – jų sąryšį yra aptarę dar antikos pitagoriečiai, Platonas bei kiti mąstytojai.
– Kaip studentai reaguoja į tai, kad esate roko muzikantas? Ar dėl to jiems atrodote „kietas“, savas dėstytojas?
– Nežinau. (Juokiasi.) Per daug to neafišuoju. Dažniausiai jie patys viską sužino. Yra tokių, kurie domisi, ką darau, kai kuriems patinka „The Skys“ muzika. Kai kurie ateina į koncertus ir po daugelio metų. Kiti lieka abejingi. Su studentais aš pirmiausia susietas darbiniais santykiais, tad mano popamokinė veikla nevaidina didelės reikšmės.
– O kokią reikšmę jūsų gyvenime vaidina garsioji Čiurlionio pavardė – ji labiau trukdo jūsų darbinėje veikloje, o gal kaip tik padeda?
– Įvairiai. Padeda bendraujant su snobais – jiems tai turi reikšmę. Trukdyt lyg ir netrukdė. Šiaip aš į pavardes dėmesio nekreipiu – svarbiau, žmogus puošia ar teršia tą pavardę.
– Tikriausiai dar nuo mokyklos laikų sulaukėte išskirtinio dėmesio kaip M.K.Čiurlionio palikuonis?
– Kad nelabai pamenu, jog būčiau traktuojamas kaip išskirtinis.
– Negi giminystės ryšiai neįpareigojo, kai tikriausiai kas antras žmogus pasiteiraudavo, kas sieja su garsiuoju M.K.Čiurlioniu?
– Aš nesijaučiu kam nors įsipareigojęs. M.K.Čiurlionis dirbo ir gyveno savo gyvenimą, aš savo. O su genijumi mane sieja kraujas ir genai.
– Na, sieja ir dar kai kas… Įdomus sutapimas, kad esate gimęs 1975 m rugsėjo 22 d. M.K.Čiurlionis, kaip visi žinome, gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Ką apie šį sutapimą manote kaip filosofas?
– Netikiu atsitiktinumais… Manau, visata egzistuoja kaip harmoninga visuma, kurioje viskas yra susiję, todėl atsitiktinumų nebūna.
– Galbūt kadaise dėl to pasirinkote būtent filosofo kelią? Galbūt ramybės nedavė tam tikri egzistenciniai klausimai, į kuriuos norėjosi rasti atsakymą?
– Kad gimiau toks. Šiaip, manau, bet kuris tikras filosofas siekia nagrinėti egzistencijos, amžinybės ar transcendencijos klausimus ir bet kuris eliminuojantis šiuos klausimus nėra tikras filosofas. Baigiau Vilniaus universitetą, 2006 metais apgyniau disertaciją „Fizikalistinė erdvės ir laiko problema“, vadovavo profesorius Arvydas Šliogeris. Mane visą laiką domino erdvės ir laiko temos, prie kurių studijuodamas kryptingai dirbau.
– Ar M.K.Čiurlioniui jaučiatės artimas mintimis, jausenomis? Jūsų grupės albumas „Dykumos spalvos“ („Colours of the Desert“ 2011 m.) neretai apibūdinamas kaip turintis kažką čiurlioniško dėl dykumos tematikos. Ar jums artima M.K.Čiurlionio kūryba?
– Čiurliono kūryba man tikrai artima, artima ir jo asmenybė. Labai įdomus „The Skys“ albumo palyginimas su Čiurlioniu. Nustebau. Čia jau man būtų smalsu sužinoti, kodėl jis atrodo čiurlioniškas. Gal iš šalies geriau matyti panašumai.
– Koks yra M.K. Čiurlionis jūsų akimis? Koks jis jums atrodo, kai klausotės jo kūrinių, kai žiūrite jo tapybos darbus, kai nueinate pabūti prie jo kapo Rasų kapinėse?
– Čiurlionis buvo labai paprastas, nuoširdus ir gilus žmogus, dažnai kaltintas, kad per mažai lietuviškas. Pirmiausia jis buvo pripažintas užsienyje, tik po tam tikro laiko – Tėvynėje. Jis nebuvo karjeristas, „socialinio statuso garbintojas“. Manau, sudėtinga jam buvo bendrauti su mūsų nacionalistiškai angažuotais snobais, nors jis paliko Lietuvai tiek, kiek nė vienas iš jo kritikų. Sprendžiant iš kūrybos, jis matė ir girdėjo daugiau nei daugelis to meto kūrybinių darbuotojų.
– Ar apmąstote šiandienio pasaulio aktualijas, jaunų kūrybingų žmonių gyvenimą mūsų šalyje? Ar pats jaučiatės radęs savo vietą gyvenime, suprastas ir įvertintas?
– Hm… jaučiuosi visai laimingas ir patenkintas savo gyvenimu. Dėl supratimo ar įvertinimo – nemąstau apie tai, nes nesiekiu pripažinimo, nesu garbėtroška ar nuolat ieškantis kitų supratimo. Kalbant apie kūrybines sąlygas Lietuvoje – jos yra gana prastos, tačiau kadangi daugiausia kūrybinio laiko su grupe praleidžiame užsienyje (šiuo metu esu pakeliui į Aliaską), tai didelių nusiskundimų neturiu. Išgyvenimo sąlygos mūsų šalyje taip pat toli gražu nėra puikios. Daug keliaujant nepaliauja stebinti tai, kad daugelio užsienio didcentrių prekių kainos daug mažesnės, nors mūsų atlyginimai yra 10 kartų mažesni.
– Tikriausiai ribinėmis gyvenimo sąlygomis labai padeda filosofinis požiūris į gyvenimą?
– Be jokios abejonės. Filosofija labai daug padeda gyvenime.
Trumpai
Keli biografiniai faktai
Jonas Čiurlionis gimė 1975 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje;
Jo senelis yra M.K.Čiurlionio brolis Jonas Čiurlionis;
Baigė Vilniaus universitetą, 2006 m. apgynė disertaciją tema „Fizikalistinė erdvės ir laiko problema“ (prof. A.Šliogeris);
1995 m. įkūrė progresyviojo roko grupę „The Skys“;
Dirba Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoju;
Gyvena Vilniuje.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“